talūba

×talūbà sf. (2) LKAI145(Všk, Jnšk, PnmR), Lnkv, Pn, Pš žr. tolūba: Apsivilk talū̃bą – šalta Ppl. Dabar avelių nebelaikom, nebereikia nė talū̃bų, nieko Všk. Talū̃bą kaip tik apsivilkau – čiūkš ir išlėkė žvynė Slm. Šitai žiemai Petrui pasiūsim talūbė̃lę, bo dėl talū̃bos kailių nepakaks Skrb. Tetirvinas pavasarį [ulba]: parduosiu talūbą, pirksiu pačią NS1432(Brž).